Vakar važiuodamas autobusu netikėtai prisiminiau laikus kai žaisdavau kompiuterinį žaidimą ( world of warcraft frozen throne ) online. Jame būdavo toks mapas pavadinimu Dota ir kad jį galėtum žaisti tave turėjo jau pažinoti kas nors iš žaidženčių, jog patvirtintu, kad tu moki jį žaisti ir nesusimausi. Nebuvo tada galimybės žaisti su nemokančiais ar tik pradedančiais, galėjai žaisti iškart su geriausiais arba nežaisti jo išvis. Vienu metu galėdavo žaisti max 10 žmonių. Kodėl pasakoju tokia iš pirmo žvilgsnio visišką nesąmonę? Tuoj pamatysime.
Gyvenime taip pat yra nauji žaidėjai, vidutiniai ir profai. Kalbu abstrakčiai, nes tinka beveik viskam. O išgryninat yra tik nauji žaidėjai ir profai, to vidurio niekas nemato ir daugumai jis neįdomus, nors jame ir įvyksta staigus arba lėtas augimas iki profų.
Kadangi tame žaidime buvau naujokas, nepatikimas žaidėjas kurio niekas nežinojo, todėl žaisti vilčių nebuvo. Jeigu buvau prisijunges ir susirinkdavo 9 žaidėjai mane iškart išmesdavo, kad ateitu 10 ir būtu pradėtas žaidimas. Kadangi mačiau, kad bet kuriuo atveju aš nežaisiu, pradėjau tiesiog prisijunginėti nuolatos, mane išmesdavo aš per sekundę prisijungdavau, iškart mesdavo aš vėl prisijungdavau, tokiu būdu neleisdamas ateiti geram žaidėjui, nes tiesiog nespėdavo prisijungti, nes aš užimdavau vieta, o jeigu vieta užimta žaidėjas laukdavo 5s, kol tai patvirtins, o tai man suteikdavo proga bandyti vėl ir vėl.
2-3 min. visi žaidėjai keikdavosi, nervuodavosi. Paskui juokdavosi, girdavo už atkaklumą ir po kokių 5-8 min. visi sakydavo, ok leidžiam pabandyti jam. Kas keisčiausia, nereikėdavo žaisti su profais kaip profas, užtekdavo žaisti vidutiniškai, kad neitum į didelį minusą, o geriausiai butum minimaliam pliuse.
Ar daug iš mūsų gyvenime bandome, bandome, bandome šimtus kartu kol pasiseka? Neatrodo. Dauguma nepraeiname to etapo kurio metu yra rodomas iš žmonių nepasitenkinimas, kai į tave žiūrima ganėtinai atgrasiai, jau tame etape būna nuleistos rankos. Bet juk realiai mastant jeigu tu neįrodai savo vertės, jos nemato ir tas kuriam rodai, jeigu po vienos nesėkmės nuleidai rankas, tai tokia ta tavo vertė ir tėra, bei vidinė stiprybė ir tokia ją mato žmonių grupė ar žmogus.
Vienintelis žmogus kuris tiki, kad tau pavyks, esi tu pats.

Patiko (0)

Rodyk draugams